šlimas

šlimas: 1 ×šlìmas (vok. dial. slīm) sm. ppr. sing. (4, 2), šlýmas (1) 1. KŽ glitėsiai, gleivės: Šlimù aptenėjusios lūpos ligonies J. Kožna žuvė šlýmo tura, kožna slydi Rsn. 2. Bt kuo kas apsitraukęs, apsinešęs, apnašos: Nuo gelžies paliko šlìmo ant galąstuvo JI425. Dalgį aptrauka šlimu, be rasos pjaunant Varn. 3. Jrb, Grk, Vdk, Bt dumblo nuosėdos (ppr. likusios po potvynio), mauras: Šlimaĩs užnešta lanka panemuniais želia geriau J. Pievas apnešė šlimù Varn. Gerai, ka daba lyna: nūplaus visą šlìmą, žolė tujau pradės augti Lkv. 4. žr. 1 šlynas 1: Mūsų vieno[je] marko[je] yra balto šlýmo Grg. Žmogus yra pastatis (būtybė) protinga ..., sutverta nuog Dievo iš šlimo purvo žemės MT43. ║ G114, LsB429 puri, durpinga žemė. 5. prasti, nereikalingi daiktai, šiukšlės, šlamštas: Ką tu velki visą šlìmą čia, mesk lauk – prišneikši, i viskas! Jrb.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

šlimas — 2 ×šlìmas, à (vok. schlimm) adj. (4) J piktas. šlimaĩ adv.: Ans šlimaĩ kalba ant tavęs J … Dictionary of the Lithuanian Language
šlima — ×šlimà sf. sing. (4) KŽ 1. žr. 1 šlimas 1: Aptenėjusios lūpos ligonės, t. y. šlimà apneštos JI93. 2. žr. 1 šlimas 3: Kad būtų lytaus, nors nu rugių šlìmą nuplautų Krkl. 3. žr. 1 šlimas 4: Gulk, našly, p … Dictionary of the Lithuanian Language
pašlimas — pãšlimas, à adj. (3b) žr. pašlijas. pašlimaĩ adv. Šv … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias